Dictionary of the Lithuanian Language.
antkibti — antkìbti (ž.) intr. prisikabinti, prilipti iš viršaus: Veizėk, tau ant nugaros dideliausis kleckas antkìbęs Slnt. kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apkibti — apkìbti 1. intr., tr. aplipti, prisikabinti iš visų pusių: Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba Šll. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apkìbs Up. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba Blv. Atsikėlė paršas iš migio,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I … Dictionary of the Lithuanian Language
atlipti — 2 atlìpti intr.; SD211 atsiklijuoti, atkibti, atšokti: Pamirkyk vandeniu, ir atlìps skuduriukas [nuo žaizdos] Ėr. Buvo sulipę lapai, sudrėgo ir atlìpo Rm. Niekaip neatlim̃pa tešla nuo pirštų Rm. Spirk su kojom, tai rankos atlips BsPII230. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
kibti — kìbti, kim̃ba, kìbo 1. intr., tr. R, K kabintis, segtis, lipti prie ko: Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją J.Balt. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Slnt. Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio J. Kibių sėklos … Dictionary of the Lithuanian Language
nukibti — nukìbti intr. 1. nusikabinti nuo ko nors: ^ Erkė neprigėrusi nenukimba nuo kailio Mžš. 2. nusitverti už ko nors: Nenukim̃ba už darbelio nė par kiek laiko Gršl. Nesu nukìbusi už bulvių mentės (nesu bulvių kasusi) Gršl. 3. nukabti, nusvirti žemyn … Dictionary of the Lithuanian Language
pakibti — pakìbti 1. intr. J pasikabinti ant ko; kabėti už ko nors užsikabinus, užkliuvus; laikytis pasikabinus: Rasos karolėliai žieduose pakibo S.Nėr. Ant lapų pakibę lietaus lašai žėrėjo kaip brangiausi perlai J.Balč. Išsirito dvi ašaros ir pakibo ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
prikibti — prikìbti 1. intr., tr. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų KI66. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) N. Spaliai prikìbę J. Veizėk, kas tau pri nugaros prikìbo Slnt. Marškiniai pri nugaros… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukibti — sukìbti intr. 1. sulipti į vieną daiktą, susijungti: Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų rš. Sukibo prie kits kito N. Pyragai po pečiumi… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkibti — užkìbti intr. 1. prilipti prie ko nors iš viršaus: Rodos, gerai užkìbo KlvrŽ. 2. nutverti, pagriebti už ko nors: Užkìbsiu už gerklės ir pasmaugsiu Lnkv. 3. užsilaikyti, užkliūti už ko nors: Biskį užkibo prabajukas už grandies J. Dantis… … Dictionary of the Lithuanian Language
